- išvinklioti
- išvìnklioti, išviñklioti BŽ483 1. tr. išpainioti, išpinklioti, iškilpoti: Zuikis išvìnkliojo, išpinkliojo pėdas (kad medžioklis nesusektų) J.Jabl(Als). | refl. J prk.: Iš užgulusių nelaimių išsivinklioti rš. 2. tr. BŽ466 išpainioti, išnagrinėti, išaiškinti: Žodžius įvairius išvinklioti J. Neišviñkliojamas BŽ289. Jeigu jie toki gudragalviai, tai turi viską išvinklioti rš. 3. intr. netvirtu žingsniu išeiti, iškleivoti: Senis pasibruko po pažastim maišą ir be jokio „sudiev“ išvinkliojo pro duris rš. \ vinklioti; išvinklioti
Dictionary of the Lithuanian Language.